Penktadienio eiliukas 6

Šiais metais pavasario net nespėjau pradėti laukti. O jis atėjo. Šmėstelėjo naktį. Jau prieš gerą mėnesį. Sapnuose beuostant pakalnutes ir žibuokliaujant. O šiandien atšnarėjo širdin su paukščių plunksnomis ir nedrąsiomis giesmėmis. Nuostabu, kad pavasaris ateina ir niekas negali jo sustabdyti.

***
Baltinių neįmanoma iki galo išskalbti.
Krosnies neįmanoma iki galo iškūrenti.
Knygos neįmanoma iki galo perskaityt.
Gyvenimas niekad nepasiekia viršūnės.
Gyvenimas kaip kamuolys, kurį visą laiką
reikia gaudyti ir atmušti, kad nekristų žemyn.
Jeigu namas vienu galu sveikas,
tai iš kito jau griūva. Stogas prakiuręs,
durys virtuvėj išklišę, plyšiai pamatuos,
vaikų kelnės perdriskę per kelienius...
Visko nepastebėsi. Nuostabu,
kad per visa tai dar suspėji išvysti
pavasarį, kuriuo prisipildo visi -
vakaro debesys, baltabruvio strazdo giesmė,
kiekvienas rasos karoliukas lankų žolėj,
taip toli toli, kiek tik akys užmato.

/JAAN KAPLINSKI/

(Vertė S. Geda)