Penktadienio eiliukas 12

Supamajame krėsle išsuptas eiliukas. Ir ne vienas. Čiulbant paukščiams. Lakstant vaikams su žibuoklėmis rankose. Iš tiesų - viskas yra daug paprasčiau, kai nebijome gyventi.

*
bitė dobiliuko delne,
seno šulinio tylus vanduo,
šunelis velkinas virvagaliu,
dangaus įlinkis virš kalvos,
gyvenk, nebijok dar

*
tu vis dar nori,
kad man būtų gražiai;
bet - ražai nepjautų žolienų,
bet - vijoklinių rožių spygliai;
tvarka, kurią patys ir ardom;
- brisk, nebijok,
šitoj vietoj nėra giliai...

*
vakaro dangus kartūninis,
blaiviai melsvas, gėlėtas - - -
trumpam ateiname,
ilgai neužsibūname - - -
namo mes einame, namo,
palikdami tiktai akis
žvaigždžių viršūnėse - - -


/VIKTORIJA DAUJOTĖ/