Penktadienio eiliukas 19

EILĖRAŠTIS APIE LIETUVIŠKO IDENTITETO PAIEŠKAS

Lietuviai yra nuoširdūs, bet labai nekalbūs.
(Iš vieno vokiečių turisto kelionės įspūdžių)

kodėl jie geria gryną degtinę vidury vasaros
kodėl jie stūgauja karingas dainas, grūmoja ir ūkčioja
kodėl jie susimuša, o paskui verkia apsikabinę

nes nyku mums šitaip gyventi

kodėl jie valgo sumuštinius per pietų pertrauką
kodėl jie pusryčiaudami geria kavą ir žiūri į laikrodį
kodėl jie dabar rūko ant kažkokių pastolių, spjaudo žemyn
ir žvalgos į dangų

nes nyku mums šitaip gyventi

kodėl jie vis skubina vienas kitą ir nuolat vėluoja
kodėl jie sutinka vienas kitą ir tuoj pat išsiskiria
kodėl jiems nuolat nesiseka ir tik retkarčiais sekasi

nes nyku mums šitaip gyventi

kodėl jie keliasi vidury nakties ir kiša galvą į šaldytuvą
kodėl jie keliasi vidury nakties ir kiša galvą į kilpą
kodėl jie ryte nesikelia ir drypso lovose ištisą dieną

nes nyku mums šitaip gyventi

kodėl jie eina į bažnyčią sekmadieniais
kodėl jie eina pas savo moteris ketvirtadieniais
kodėl jie staiga sustoja ir stovi įsispyrę kaip nartūs galvijai

nes nyku mums šitaip gyventi

kodėl jie sako: atrodo, lyg viskas jau būtų nutikę kadaise
kodėl jie gūžčioja pečiais ir sako: ma jį velniai, kaip nors apsieisim
kodėl jie kraipo galvas ir sako: bet kažkas ne taip, aiškiai ne taip

nes nyku mums šitaip gyventi
nes nyku mums šitaip gyventi
nes nyku mums šitaip gyventi

sako jie, tie lietuviai, ir tada jau
nutyla, nutyla


/GINTARAS GRAJAUSKAS/