Mano mama retsykiais pasakoja, kaip mes tardavome vieną ar kitą žodį, kiek įdomybių esame jai pripasakoję maži būdami. Tik... ji nebeprisimena, būtent kas ką pasakė. Lengva pamiršti, kai iškart penkių vaikų klausytis reikia :) Jei mama būtų turėjusi tokią knygelę, esu tikra, būtų viską surašiusi ir nesiginčytume su broliu, kuris iš mudviejų motociklą vadindavome micelelia :)Ir šiaip... argi nebūtų ir jums įdomu prisiminti, kaip kalbėjote maži būdami?
Ištrauka iš Birutės Mar knygelės " Marija ir Pūkelis":
"Aš - lašiukas, tėtis - lašiukas, mama - lašiukas. Ir laivas - lašiukas..." - kartojo Marija, vaikštinėdama pajūrio smėliu. Jai rodės, kažką labai svarbaus suprato, žiūrėdama į jūrą, net negalėjo pasakyti ką.
O vakare, apsikabinusi mamą, Marija pasakė:
- Mamyte, Jūra - kaip... labai didelis žmogus!
%2B-%2BCopy.JPG)
Prisiminiau, kaip darželyje bandžiau paaiškinti auklėtojai, kad liemenė iš tikrųjų yra "pulioveris" :)
AtsakytiPanaikintiAš tai kažkaip iš karto, mama ką tik buvo paklausta šio klausimo, pradėjau aiškiai kalbėti...Nors dabar iškalba nepasižymiu.
AtsakytiPanaikintiO tavo idėja labai patiko ir tie nykštukai ant viršelio palies, manau, ne vienos motinos širdį. :)
Tie neaiškūs žodžiai, kai mokėmės kalbėti, vėliau tik juokingai skamba, bet kai jau išmokome kalbėti, pasakėme daug nuostabių dalykų. Apie dangų, apie angelus, apie saulę, apie laiką... Vaikų mintys irgi vertos įamžinimo :)
AtsakytiPanaikintiMano brolis aišku kaip ir dauguma vaikų mašinas vadino "pypy", bet įdomu, kad didelius sunkvežimius vadino "bum pypy" :)
AtsakytiPanaikintiPačios gražiausios mieliausios knygeliukės! Gaila, kad mano krikšto vaikas per didelis, kad dabar ką nors taip suslebizavotų :))
AtsakytiPanaikinti