LĖLIŲ SIUVĖJA
...
neryškus profilis
lange, ant gelsvos užuolaidos, nušviestas lempos
tarpais sujuda, pasisuka
vėl palinksta
...
nebylus šešėlis, niekam nepažįstamas
tu lig vidurnakčio sėdi, siūdama lėles
žiūrėk, tavo draugas, artimiausias bičiulis - mėnuo
pakyla
...
skiautė prie skiautės, atraiža prie atraižos
diena po dienos
...
kiekviena lėlė vis kitokia, vis kita veido išraiška
lyg būtų gyvos
šukuosena, rūbai, viskas o viskas
atitinka žmogaus padėtį, luomą
...
tik ar bus kam reikalingos
ar kas įduos
į ištiestas rankas, ar suplaks
smarkiau širdis, iš džiaugsmo
...
pasodini prie veidrodžio Pjero -
liūdną, blyškų, blizgančiu atlasiniu
drabužiu, prie lango prieini, pasišnekėt su mėnuliu
jam pasiskųst ir pasiguost:
...
- kiekviena iš jų
nusineša ir mano
sielos dalį
...
...
/NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ/
%2B-%2BCopy.JPG)
Sekamų tinklalapių sąrašė pamačiau tavo naują įrašą... Ir tada greit suvokiau, kad bus eiliukas,o ne darbelis idėtas...Et :)
AtsakytiPanaikintiMan poezija - dažnai geriau už bet kokius rankdarbius :)
AtsakytiPanaikinti