Penktadienio eiliukas 44

Iš ciklo "Mano motinos"
...
*
Kelio gale yra daubon įkritęs miestas:
Laikrodžiai be švytuoklių, mažos kapinės be
kryžių, laiptai be turėklų.
Ir jaunos moterys.
Jų vaikystės angelai sustingę. Jie nepakelia
molio sparnų ir neišpučia skardinių trimitų.
Senas šventorius nuo procesijų pavargęs, o
vakaras tamsus lyg vyšnių vynas.
...
*
Ateina naktis.
Ir jos sapnuoja dvylika stiprių savo brolių.
Jie įskelia ugnį juodais titnagais ir įpučia
spragsintį laužą. Supleška balto beržo tošis.
Dangum pasipila žvaigždės ---
...
Dailūs jų pasakų broliai!
Sunkios sagtys nukaltos iš seno sidabro. Dir-
žai raudoni ir platūs - pirmamečio briedžio
oda dar kvepia pievų žolynais ir eglių spyg-
liais.
Jie pralekia šuoliais beržyną. Sudunda apker-
pėjęs tiltas.
Jie čia.
Jų širdys kaip ramūs didžiuliai balandžiai.
Tada jie sustoja vienas prie kito ir atremia
vėją pečiais.
Stiprūs jų broliai. Ir dideli.
Bet jų nėra.
...
...
/BIRUTĖ PŪKELEVIČIŪTĖ/