LAIMINGAS ŽMOGUS...
Jis buvo laimingas žmogus, jo net šunys nepuolė,
Varna jo nebijojo; į kiaurą kišenę
Vėjas nešė jam auksą, klausos neturėdams,
Jis gražiausiai dainavo.
...
Jis buvo laimingas, nes išvengė kilpų,
Kurapką ištraukė iš kilpos, ir lesė
Tas paukštis per dieną. Tas paukštis
Lesė iš rankos jam daugelį metų.
..
Jis buvo prie ežero, kalno ir girios.
Ir pražūties. Ir žinojo, kaip skauda,
Kai likimas vinim surūdijusia kala
Prie krūtinės kam delną.
...
Kai viskas praėjo, kai viskas praėjo,
Vienas pėdsakas grįžo per sniegą
Į laimingąjį žmogų. Ir oi, pavydėjo
Visi jam to menko nieko.
...
/HENRIKAS ALGIS ČIGRIEJUS/
%2B-%2BCopy.JPG)
Oi, kaip pavasariškai nuteikiantis eilėraštis. Eina jis palengva per sniegą, o kai ateis - bus daug džiaugsmo iš nieko.
AtsakytiPanaikinti