Penktadienio eiliukas 59

***
O vis dėlto gerai kad baigės vasara
kad išauginę savo gandriukus gandrai
pulkuojas pievoj pasirengę skristi
kad raudonuodami krauju serbentai dega
upokšnių santakoj sužėlusiuos brūzgynuos
kad vis tirštesnį rūką pamiškėj
voratinklio gija dygsniuoja pušys
kad nebe tokios ryškios naktį žvaigždės
o padūmavęs mėnuo ištaškytas
stiklinėm šukėm blyksi žolėje
ir iš tikrųjų argi verta aimanuoti
kad šio pasaulio pavidalas praeina
kad tuo ką amžinai prisižadėjom
dar vienąsyk nerūpestingai apsigavom
kas trukdo nusileist žemyn prie upės
kas gali tau užginti malonumą
vėl pasinerti į ūksmingą vėsą
kur plaukia virš galvos serbentų kekės

/ANTANAS A. JONYNAS/