Dovilės Talačkaitės kompozicija
ŽIEMOS VAKARAS
Pėsčias prie žemės krašto
bastos raudonas jojikas
matyti kaip aiškiai jis sensta
greičiau negu žiedas vysta
Ai!
Kalbėt su žmonėm nemoka
Ai!
Žirgas jo nepažįsta
Ai!
Širdys
jojiką pamačiusios
iš lėto iš lėto plyšta
/KNUTS SKUJENIEKS/
(Vertė V. Braziūnas)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą