Penktadienio eiliukas 82

Senas ir labai man mielas eilėraštukas. Skiriu Mariukui ir jo draugams :)

 

APIE NYKŠTUKUS

 

Jeigu nori, eik su manim

Į tamsiai žalią eglyną.

Aš žinau, kur po eglės šaknim

Gyvena nykštukų šeimyna.

 

Aš žinau, kur jie skina gėles

Ir vainiką kvepiantį pina,

Kam, pakėlę mažas rankeles,

Ant ragų iškilmingai kabina...

 

Pavedžioja žolėj peliukus,-

Vargšei pelei jėgų neužtenka...

O popiet į žalius puodukus

Ligi vakaro žemuoges renka.

 

O paskui, kai sutemsta visai,

Kai jau žvaigždės upelyje plauko,

Aidi jų plonutėliai balsai,

Lyg varpeliai linguotų ant plauko...

 

Žiemomis, kada sniego gilu,

Kai šakelės sušalusios braška,

Po šaknim, kur jauku ir tylu,

Žvakeles jie lipina iš vaško.

 

Vėjas supa ir supa egles,

Ir eglynas vis gaudžia ir gaudžia...

Jie, įsėdę į uosio stakles,

Minkštą baltą audimą audžia...

 

Gatavi marškinėliai balti,

Jau padėtas spyglys juos susiuvęs.

O mėnulio pačioj pilnaty

Sako, būna nykštukų vestuvės.

 

Aš eglynan ėjau viena.

Tu miegojai ir neatsikėlei.

Kad žinotum - gera naujiena:

Gimė du maži nykštukėliai.

 

 

/RAMUTĖ SKUČAITĖ/