O buvo taip...

Atsimenu, kad ankstyvoj jaunystėj kažkur giliai širdyje kirbėjo tylus troškimas siuvinėti. Kažkodėl siuvinėti kryželiu. Nors apie tai nieko nenutuokiau. Universitetas, teatras, draugai, darbai, kelionės... Žodžiu, dūzgimas ir nė minutėlės laiko tokiems ramiems dalykams kaip rankdarbiai. Ir vis tik per kažkurias atostogas radau laiko, o gal genai "pramušė" (abi mano bobutės buvo puikios siuvinėtojos). Ir dar įkalbėjau jauniausią seserį išsiuvinėti drugelius ant pagalvėlių į kaimą. Nieko nenutuokdama apie siuvinėjimą, ėmiausi ne pačios lengviausios schemos. Atsimenu, buvo mazgų, klaidų, kantrybės netekimų, nervinimosi, noro viską mesti :D Juokinga, kai prisimenu. Tai čia tie drugeliai :) Viršutinis - sesers, apatinis - manasis. Dizaino autorystės nebeatmenu.