Saulėtoj stotelėj
tarp baltų balandžių
ant balto suolelio sėdžiu
baltus plaukus baltas vėjas kedena
ištiesiu didelį grūdą gražiausiam balandžiui
sulesęs ant delno palieka kakulį
kaip besiperšantis jaunikis žiedą
prabyla
- tekėk - mainais gausi sparnus.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . .
pakilau virš stoties
/INDRĖ VALANTINAITĖ/
%2B-%2BCopy.JPG)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą