Penktadienio eiliukas 5

Gavau dovanų knygą. Šiaip sau. Be jokios progos. Knygą, apie kurią vis pasvajodavau, ir kurios vis paieškodavau knygynuose. Visus Henriko Radausko eilėraščius.

Ir dar prisiminiau ištrauką iš pokalbio su 4 metukų mergaite jos gimimo dieną:
-O ką gavai dovanų?
-Nieko negavau...
-Visai visai nieko?
-Na... Darželyje vaikai dovanojo knygą...
-O, tai labai puiki dovana!
-Na, kaip... knyga nėra dovana... Knyga yra knyga. O dovana yra dovana.
-...


GALĄSTOJAS

Ratukas sukas kaip padūkęs,
Kaip uodas zirzia akmeniukas.
Milijoną kartų apsisukęs,
Ratukas sukas, sukas, sukas.

Įniršę šviesios širšės ūžia.
Auksinį siūlą čiulpia rūkas.
Ir stovi senis susigūžęs,
Ir ratas sukas, sukas, sukas.

Į jo minčių vienodą srovę
Aštri mintis kaip peilis brukas:
Aš išgalandau - jis papjovė...
Ratukas sukas, sukas, sukas.

Pro šalį eina susimąstę
Bespalvės akys, širdys bukos.
- Kam reikia širdį pagaląsti?
Ratukas sukas, sukas, sukas.


/HENRIKAS RADAUSKAS/