Mėgstu būti nukeliavusi. Geriausiai - pavasarį ir rudenį. Žiemą pilna kūrybinių darbų. Ai... jų visada pilna :) O vasarą Lietuvą tiesiog... tiesiog gaila palikti.
Šįkart kažkaip stebuklingai atsidūrėme Amsterdame. Pakilę iš pūgos Vilniaus oro uoste, nusileidome į lietumi kvepiantį pavasarį.
Mano meilę iš pirmo žvilgsnio pelnė Amsterdamo namukai-sandėliukai-pilaitės. Gerai, kad namie palikau savo fotiką. Būčiau "pleškinusi" iš širdies ir nieko daugiau nepamačiusi.
O Amsterdame yra į ką pažiūrėti. Čia gyvena daug gražių žmonių. Skrybėlėtas senukas, pasipuošęs raudonu šaliku, veda pasivaikščioti šunelį, tokį panašų į šeimininką. Nuolatinis parko gyventojas, persimetęs per petį dryžuotas kojines, ginčijasi su policininkais. Galbūt kokio nors laivo kapitonas su pypkele dantyse ant kanalo krašto kojomis mataruoja. Baltaplaukis vaikiukas tupi dviračio priekaboje, laukia, kol mama baigs kalbėtis telefonu. Garsiagerkliai studentai, susibūrę lauko kavinėje. Dviratininkai, daugybė dviratininkų, plėvesuojančiais plaukais, šalikais, sijonais, paltų skvernais. Ir visi jie nusišypso, pastebėję, kad žiūriu į juos.
O Amsterdame yra į ką pažiūrėti. Čia gyvena daug gražių žmonių. Skrybėlėtas senukas, pasipuošęs raudonu šaliku, veda pasivaikščioti šunelį, tokį panašų į šeimininką. Nuolatinis parko gyventojas, persimetęs per petį dryžuotas kojines, ginčijasi su policininkais. Galbūt kokio nors laivo kapitonas su pypkele dantyse ant kanalo krašto kojomis mataruoja. Baltaplaukis vaikiukas tupi dviračio priekaboje, laukia, kol mama baigs kalbėtis telefonu. Garsiagerkliai studentai, susibūrę lauko kavinėje. Dviratininkai, daugybė dviratininkų, plėvesuojančiais plaukais, šalikais, sijonais, paltų skvernais. Ir visi jie nusišypso, pastebėję, kad žiūriu į juos.
Dar labai patiko spoksoti į langus. Čia žmonės gyvena neužsitraukę užuolaidų. Tikriausiai labai mėgsta skaityti knygas. Jų namai pilni lentynų su knygomis. O pats miestas pilnas knygynų. Dar mieste skamba varpai ir pavasariškai čiulba strazdai bei varnėnai.
Amsterdamo gyventojai sustato savo kolekcijas ant palangių. Kad visi galėtų pasidžiaugti. Muziejininkystė - kaip saviraiškos būdas :) Nenuostabu, nes miestas pilnas muziejų. Mes buvome viename. O jis buvo pilnas žmonių! Ne tik turistų :)
Siaubingai mėgstu gėles.
Amsterdamiečiai turbūt irgi. Parkuose, namuose, balkonuose, biuruose, parduotuvėse, ant laiptų, ant palangių, laivuose, ant laivų, prie laiptinių. Visur.
Vilnius mus pasitiko įsisenėjusia pilkuma, juodu sniegu pakelėse ir nelinksmais veidais. Ir vis tiek - gera sugrįžti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą