Penktadienio eiliukas 92

 

 DEVYNI LAIŠKAI TOLIMAJAM DRAUGUI J.A.

VI

Žvaigždė budės

Virš kadagynų gruodį apsnigtųjų,

Virš ežerų užšalusių ir tujų

Kapų ramybėj tau spindės,

Nors tu toli

Tylos šaly,

Tačiau gilioj nakty yra brasta šviesioji,

Kuri sugrįžt tave į kerpšilius vilioja.

Pažvelk: ar tai ne angelo ranka nuo kranto moja?

Sakau: tebus

Išsiskyrimo mūsų trumpas mirksnis.

Štai paklausyk - aukštai jau gervės girksi

Ir skleidžia diemedis lapus.

Sakau: išnyks

Sniegų ugnis,

Vėl kvapnūs pumpurai sode apglėbs alyvas

Ir pro velėną kalsis kmyno daigas gyvas,

Nušvis spalvom bespalvis žemės negatyvas.

/LEONARDAS GUTAUSKAS/