Penktadienio eiliukas 93

POETO PAŠAUKIMAS

1

Daug buvo kalbėta
apie poeto pašaukimą.
Stoviu prie lango
ir kąsniais krenta sniegas.
Reikjavike taip smarkiai nepūgojo
per visą žiemą.
Mąstau apie poeto pašaukimą.
Žinau, kad snaigės turi kilnų tikslą:
ištirpti.
Bet pirma viską balta skraiste nukloja.

2

Kaip miestas prisipildo
dangaus pavaldinių baltais apsiaustais,
taip tavo mintys užneštos sniegu.
Šiandienos naujienos
pageltusios jau ryt bus nuo senatvės.
Laikas neperprantamas
ir negailestingas.
Žinai, rytoj jau nepabusi
tam pačiam pasauly.
Pasaulio nepakeisi.
Pasaulis pakeis tave.

/JOHANN HJALMARSSON/

(Iš islandų k. vertė R. Ruseckienė)