*
Tvarkydama lentyną, netikėtai pastebėjau
kaip tavosios knygos susidraugavo su manosiomis.
Netikėjau, kad tai įmanoma.
O juk nežinojai, kad
turėsi atsisakyti savo pomėgių, fotoaparato
mitybos įpročių, druskos bulvėse, cukraus kavoj
pradėsi panašėti į moterį, ir tai stebins lig tol tave
pažinojusius
iš pelėdos pavirsi vyture, atsiversi į kitą tikėjimą.Poezija yra tai, ką noris šnabždėti skęstant.
Sapnas, užrašomas per egzaminą, kuriam nesi pasiruošus.
Esi pametus tiek daug savo rankraščių
ir nesupratus knygų, nors skaitei jas po du ar net tris kartus.
Verkdavai, pasakojai daktarams
glaudeis prie manęs, tikėdamasi užsikrėsti ir siela.
Eilėraščiai, kuriuos pamečiau
knygos, kurių taip išgąstingai nesupratau
ūmai pražydo many; iš karto
visu spiečiumi, nesigailėdami, sukeldami drebėjimą
visu kūnu, traukulius, norą valgyt ir gerti
kad tik būčiau pasigailėta
buvai mano klausykla, lentyna
mano nušiurusiai knygai
buvai puslapiai mano raidėms
rašalas parkeriui
poezija yra tai
/GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ/
%2B-%2BCopy.JPG)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą